Įstatyminis paveldėjimas yra tema, su kuria verta susipažinti. Deja, greičiausiai tam tikru gyvenimo momentu dauguma iš mūsų patirs paveldėjimą. Taigi, kas yra įstatyminis paveldėjimas?
Daugelis iš mūsų yra girdėję apie paveldėjimą remiantis valia. Šioje situacijoje reikalas paprastai būna aiškus – paveldime pagal testamente esančias nuostatas. Tačiau ne visada testamentas egzistuoja. Šioje ir kitose situacijose yra aktualus paveldėjimas. Kas tai yra ir kas turi teisę į palikimą tokioje situacijoje?
Įstatyminis paveldėjimas – pagrindinės taisyklės
Valios paveldėjimas turi viršenybę prieš paveldėjimą
įstatyminis. Tačiau jei testamentas netaikomas dėl įvairių priežasčių, mes susiduriame su įstatymu nustatyta paveldėjimu. Ir priešingai, nei jūs manote, tokia situacija nėra reta.
Mes, be kita ko, susiduriame su įstatyminiu paveldėjimu esant tokioms situacijoms: kai mirusysis neparengė tokio dokumento arba kai įpėdinis nenori ar negali paveldėti. Bet ne tik tai – mes taip pat turėsime kontaktą su įstatyminiu paveldėjimu situacijoje, kai visas testamentas nebuvo įtrauktas į testamentą.
Kas turi teisę į paveldėjimą pagal įstatymą?
Civiliniame kodekse, kuris taikomas paveldėjimui pagal įstatymą, aiškiai apibrėžta, kas paveldi tokioje situacijoje. Giminės, turinčios teisę į tokį palikimą, apima vaikai, anūkai, proanūkiai, tėvai, broliai ir seserys bei seneliai. Įstatyminio paveldėjimo atveju pirmenybė teikiama sutuoktiniui ir vaikams, turintiems teisę į vienodą turto paskirstymą. Jei mirusysis neturėjo vaikų, pusę paveldi sutuoktinis, o likusią dalį – tėvai ir broliai.
Verta paminėti, kad sutuoktinis negali turėti teisės į mažiau nei 25% mirusiojo sukaupto turto. Taigi, jei mirusysis turėjo sutuoktinį ir 3 vaikus, visi turi teisę į vienodą palikimo dalį – 25 proc. Jei yra 4 vaikai, sutuoktiniui priklauso 25 proc., O likę 75 proc. Bus padalinti visiems vaikams.
Įstatyminis paveldėjimas ir rezervuota dalis
Taip pat verta atsakyti į klausimą, ar įstatyminio paveldėjimo atveju galima pretenduoti į rezervuotą akciją. Ir nors tai gali nustebinti, tokia situacija yra įmanoma. Kokiais atvejais? Visų pirma, tokioje situacijoje, kai testatorius prieš mirtį perleido savo turtą aukų pavidalu.
Jei taip buvo, yra galimybė rezervuotai akcijai. Ar konkrečiu atveju mes turime teisę į rezervuotą akciją, priklauso nuo to, ar palikimas neviršija rezervuotos dalies dydžio. Jei mes gavome didesnį palikimą, nei turėtume teisę į rezervuotą akciją, tada mes prarastume teisę į rezervuotą akciją. Kita vertus, jei mes turime teisę į rezervuotą dalį, didesnę nei paveldėjimas, tada galime tikėtis kompensacijos.